Energiškai efektyvūs pastatai projektuojami taip, kad naudotų kuo mažiau energijos. Pastatai tampa energiškai efektyviais, kai naudojamos kokybiškos konstrukcinės ir izoliacinės medžiagos, mažinančios šilumos nuostolius ir didinančios pastato sandarumą. Profesionalus projektavimo lygis ir atliekamų statybos darbų meistriškumas yra pastatų energinio efektyvumo užtikrinimo pagrindinės prielaidos. Taip pat svarbu sumažinti šiluminių tiltelių poveikį.

Energiškai efektyvūs pastatai skirstomi į keturias kategorijas: mažai energijos naudojantys, pasyvūs, nulinės energijos ir energiją gaminantys pastatai. Pasyvūs pastatai yra optimalus pasirinkimas, kai vertinamas visas pastato gyvavimo ciklas.

GYVENAMOJO NAMO ENERGINIO EFEKTYVUMO KLASĖS:

15-30 Wh/(m2*metai);

Naujai statomi pastatai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [3.1], o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti, yra po 2016 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A.

15 Wh/(m2*metai);

Naujai statomi pastatai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [3.1], o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti, yra po 2018 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+.

Naujai statomi pastatai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [3.1], o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi – statybos darbai pradėti, yra po 2021 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++.

PROJEKTAVIMO PRINCIPAI:

ENERGIŠKAI TVARIOS INŽINERINĖS SISTEMOS:

solar-energy

Saulės kolektoriai leidžia sutaupyti išlaidas skirtas karšto vandens ruošimui. Saulės kolektorių pagalba galima sutaupyti iki 70% metinių karšto vandens ruošimo išlaidų. Taip pat saulės kolektoriai tampa labai aktualūs žmonėms, įsirengusiems lauko ar vidaus baseinus. Įprastais būdais išlaikyti pastoviai aukštą vandens temperatūrą baseine yra gana brangu.

Standartiniai saulės kolektorių ir vandens šildytuvų deriniai:

1. Saulės kolektorių absorberio plotas – 3,7–4,0 kv.m (2 kolektoriai)
Rekomenduojamas vandens šildytuvas – 200–250 litrų.

2. Saulės kolektorių absorberio plotas – 4,4  kv.m (2 kolektoriai)
Rekomenduojamas vandens šildytuvas – 200–250 litrų.

3. Saulės kolektorių absorberio plotas – 4,4–5,6 kv.m (2-3 kolektoriai)
Rekomenduojamas vandens šildytuvas – 300 litrų.

4. Saulės kolektorių absorberio plotas – 5,6–7,5 kv.m (3-4 kolektoriai)
Rekomenduojamas vandens šildytuvas – 400 litrų.

5. Saulės kolektorių absorberio plotas – 7,5–9,4 kv.m (4-5 kolektoriai)
Rekomenduojamas vandens šildytuvas – 500 litrų.

Šie duomenys naudojami tuomet, kai saulės kolektoriai gali būti sumontuojami orientuojant jų absorbuojantį paviršių pietų kryptimi su 45o posvyrio kampu į horizontą.

Kitais atvejais, kai saulės kolektoriai montuojami ne pietų kryptimi, reikia didinti saulės kolektorių plotą atitinkamu koeficientu, kad išgautume tą patį energijos kiekį.

Norintiems įsirengti saulės kolektorius karštam vandeniui ruošti ir namui ar baseinui šildyti, saulės kolektorių skaičius priklauso nuo vandenį vartosiančių asmenų skaičiaus, šildomo baseino tūrio ar šildomos patalpos ploto. Norėdami įsirengti kombinuotą saulės energijos panaudojimo sistemą, visuomet rekomenduojame pasitarti su mumis.

Kaip pasirinkti tūrinį vandens šildytuvą?

Apžvelgsime, kaip pasirenkamas tūrinis vandens šildytuvas, skirtas saulės kolektorių sistemoms.

Tinkamiausias 3-4 asmenų šeimai – 300 litrų vandens šildytuvas.  Atrodytų dvigubai didesnis, nei Jums iš tiesų reikia, tačiau saulės kolektorių sistemos esmė – suakumuliuoti netolygiai gaunamą šilumą iš saulės ir panaudoti ją tuo momentu, kai reikia.

3-4 asmenų šeimos, vandens šildytuvo pasirinkimo pavyzdys:

Šeima turi 100–120 litrų kombinuotąjį vandens šildytuvą, kuris tenkinta karšto vandens poreikius. Dėl didelių išlaidų vandens šildymui, šeima nusprendžia įsirengti saulės kolektorių sistemą.

Kyla klausimas? Kodėl saulės kolektorių sistemų pardavėjai ar montuotojai siūlo šeimai įsigyti 2–3 kartus didesnį vandens šildytuvą, nei tas, kurį šeima turi šiuo metu, ir kuriuo pašildyto vandens šeimai visiškai pakanka. Atsakymas paprastas. Vandenį šildant elektra, ši yra bet kada gaunama iš elektros tinklo. Kai karšto vandens ruošimui naudojama saulės energija, reikia derintis prie jos nepastovumo – saulės energija pašildyti kuo daugiau vandens, kurį vėliau bus galima panaudoti, kai saulė nešvies.

Taigi, renkantis saulės kolektorių sistemą rekomenduojama pasirinkti 2–3 kartus didesnį tūrinį vandens šildytuvą nei tas, kurį dabar turi 3–4 asmenų šeima.

1725_S_rain water harvesting

Surinkdami ir panaudodami lietaus vandenį savo poreikiams, mes galime ne tik sutaupyti, sumažindami išlaidas, bet ir padėti apsaugoti aplinką.

Požeminių ir antžeminių lietaus surinkimo rezervuarų instaliacija – tai ekonomiška ir ekologiška investicija. Vartodami lietaus vandenį mes vartojame mažiau geriamojo vandens, tokiu būdu sumažiname ir nuotekų kiekį.

Nefiltruotą lietaus vandenį galima naudoti sodo laistymui, tvarkymuisi ar automobilio plovimui.

Antžeminiai dekoratyviniai vandens rezervuarai puikiai tinka žiemos sodams, terasoms bei šiltnamiams. Talpų tūris gali būti nuo 300 iki 1000 litrų. Rezervuarai yra įvairių formų ir spalvų, tad nesunku juos priderinti prie pastato fasado. šios vandens talpos gaminamos iš labai patvaraus ir nepermatomo polietileno, kuris saugo vandenį nuo šilumos ir šviesos. Tai užkerta kelią dumblių dauginimuisi. Komplekte yra fiksatoriai nuo vėjo.

Sutaupyto vandens kiekis priklauso nuo rezervuaro dydžio ir vandens kiekio sunaudojamo namų ūkyje. Pavyzdžiui, keturių asmenų šeima, sistemingai naudojanti lietaus vandenį, per metus gali jo sunaudoti nuo 50 iki 120 m3. Apie 80-90% vandens sunaudojamo skalbimo mašinose, tualetuose, grindų, automobilių plovimui, augalų laistymui galima pakeisti lietaus vandeniu. Kitą dalį ilgesnės sausros metu sudaro geriamasis vanduo.

Smarter-Home-Heating jpg

Kaip  atspirties tašką naudosime 150 m² namą, kuris per metus sunaudoja apie 20500 kWh šilumos. Kainos nurodytos preliminarios ir suapvalintos, o kalbant apie elektros kainą, naudojamas naktinis tarifas. Jei būtų naudojamas dieninis – kaštai išaugtų dvigubai.

Kietojo kuro katilas (pjuvenų briketai)

Kieto kuro katilai skirti gyvenamųjų namų,  kotedžų, daugiabučių bei įvairios paskirties gamybinių ar komercinių patalpų šildymui. Naudojamas kuras labai įvairus: malkos, įvairios medienos atliekos, akmens anglis, koksas, medžio pjuvenų bei durpių briketai. Tai pigiausias ir labiausiai paplitęs pastatų šildymo būdas. Įvairių gamintojų kieto kuro katilai skiriasi savo konstrukcija, veikimo principu, naudingo veikimo koeficientu degimo bei tarnavimo trukme.

Įrangos kaina: 1500 € / Kaina metams: 650 € / Komforto lygis: Žemas

Kondensacinis dujų katilas:

Šiuo metu sparčiai populiarėja kondensaciniai dujiniai katilai. Pagrindinis jų privalumas – didelis naudingumo koeficientas – maždaug 15 % didesnis negu įprastiniuose. Tai reiškia, kad galite sutaupyti  maždaug tiek procentų pinigų, kuriuos išleidžiate dujoms naudodami įprastinį katilą. Reikia įvertinti tai, kad kondensacinis katilas tokį naudingumo koeficientą pasiekia tik tada, kai į šildymo sistemą patenkanti temperatūra yra ne didesnė kaip 50°C, o grįžtanti 30°C. Todėl, norint pilnai išnaudoti kondensacinio katilo privalumus, reikalingas didesnis radiatorių (ar kitų šildymo prietaisų) plotas.

Įrangos kaina: 2000 € / Kaina metams: 1200 € / Komforto lygis: Aukštas

Aeroterminis:

Aeroterminis šildymo šilumos siurblių oras-vanduo veikimo principas kaipr ir geoterminis šildymas paremtas alternatyvių šildymo būdų, bei atsinaujinančios energijos pritaikymu kasdieniniams buities poreikiams principu. Šilumos siurblys oras-vanduo yra puikus derinys švarios energijos gamybai ir optimaliamkomfortui. Šilumos siurblys oras – vanduo aušina išorinio bloko dėka paimtą lauko orą ir jį kaip priemonę šildyti vandenį perduoda šilumokaičiu. Tokiu būdu iš lauko paimtas oras tampa energijos šaltiniu patalpų ar vandens šildymui. Aeroterminis šildymas – tai pigus ir ekologiškas būdas šildyti pastatus, vandenįm grindis ruošti karštą vandenį buitiniam vartotojui.Aeroterminis šildymas (oras-vanduo) puikiai pritaikytas ne tik atlikti šildymo funkciją, bet ir esant poreikiui šaldyti, vėsinti patalpas.

Įrangos kaina: 7200 € / Kaina metams: 580 € / Komforto lygis: Aukštas

Geoterminis:

Geoterminio šildymo veikimo principas paremtas šilumos siurblio dėka iš aplinkos t.y. žemės, grunto, vandens, oro paimamos šilumos panaudojimu būsto šildymui. Šilumos siurblys, kuris yra tarsi geoterminio šildymo sistemos branduolys, veikia panašiai kaip buitinis šaldytuvas. Skirtumas tarp šilumos siurblio ir šaldytuvo yra tas, kad šilumos siurblys yra keliasdešimt kartų galingesnis už buitinį šaldytuvą. Šilumos siurblys paima žemėje susikaupusią saulės energiją ir perduoda ją namo šildymo ar karšto vandens ruošimo sistemoms.Grunte yra sukaupiama iki 98 proc. išspinduliuojamos saulės energijos. Net ir šalčiausiu metu žemėje yra susikaupę pakankamai šilumos, kurią galima panaudoti namo šildymui. Kadangi paimama iš aplinkos šiluma nieko nekainuoja, todėl mokame tik už jos „paėmimą“ t.y. už sunaudotą elektros energiją, kuri reikalinga kompresoriui, cirkuliaciniams siurbliams, elektronikai.

Įrangos kaina: 12000 € / Kaina metams: 600 € / Komforto lygis: Aukštas

Elektra

Šildytis elektros energija Lietuvoje – jau senokai vienas iš brangiausių būdų. Tai išlaidos žiemos sezonui – priklausys nuo vidutinės žiemos temperatūros. Jei nėra galimybės pasirinkti kitą šildymo būdą, elektros šildymą reiktų „kombinuoti“ kad ir pvz. su šilumos siurbliu „oras/oras“ ar šildančiu oro kondicionieriumi. Tokiu būdu „kombinuota“ šildymo sistema sumažintų elektros energijos sąnaudas nuo 3,5 iki 4,5 karto (COP – priklausomai nuo įrenginio tipo, gamintojo ir t.t.)

Įrangos kaina: 900 € / Kaina metams: 2300 €  / Komforto lygis: Aukštas

ventilation1

Rekuperacija, arba šilumogrąža – tai mechaninis patalpų vėdinimas, kurio metu iki 95% šalinamo oro šilumos yra grąžinama į vėdinimo įrenginį ir naudojama tiekiamam lauko orui pašildyti.

Taigi, priklausomai nuo pasirinkto vėdinimo įrenginio efektyvumo, galima sutaupyti net iki 95% šilumos, kurią, esant natūraliam vėdinimui, išleistume pro atvirus langus.Pavyzdžiui, jei įrenginio efektyvumas – 85%, lauko temperatūrai yra +2oC, patalpų +22oC, ištraukiamo oro šilumos užteks tiekiamą lauko orą pašildyti nuo +2oC iki +19,1oC, nenaudojant papildomo šildytuvo. Tokie šilumos mainai padeda sumažinti šildymo sąskaitas, nes mechaniniu būdu vėdinamos patalpos oro temperatūra svyruoja nežymiai, priešingai nei atvėrus langą šaltojo sezono metu ir įsileidus šviežio oro gūsį į kambarį.